Teoriškai kalbant, rūgšties anhidrido reakcija su vandeniu gauna atitinkamą rūgštį.
Pastaba: Ne visi rūgščių anhidridai reaguos su vandeniu, sudarydami rūgštį. Paimkite, pavyzdžiui, acto anhidridą: jis susidaro *pašalinus* vandenį tarp acto rūgšties molekulių. Tačiau šio pašalinto vandens negalima tiesiog *prijungti* prie anhidrido, kad būtų atkurta pradinė rūgštis.
Tas pats principas galioja ir SiO₂. H4SiO4 yra ortosilicio rūgštis [Si(OH)4], o ne silicio rūgštis. Silicio rūgštis yra H₂SiO3; todėl produktas, gaunamas pašalinus vandenį, yra SiO₂.
H₄SiO₄ anhidridas taip pat yra SiO₂, nes H4SiO₄ chemiškai yra lygiavertis H4SiO₃·H2O. Susijusios vandens molekulės yra tik „pridedamos“ prie struktūros ir gali būti tiesiogiai pašalintos nepažeidžiant pagrindinės rūgšties dalies. Tai yra analogiška alūnui (KAl(SO4)₂·12H2O), kur susijusį kristalizacijos vandenį galima veiksmingai nepaisyti. Nors šios vandens molekulės yra cheminėje formulėje, jos veikia tik kaip „išorinis priedas“-panašiai kaip drabužis, dėvimas ant pagrindinės struktūros.
